Ma Classe

Nors jau savaitė, kaip nebeinu į mokyklą, tačiau jos ilgiuosi. Negaliu skųstis, jog neturiu, ką veikti, kadangi antradienį, penktadienį, kaip visuomet, važiavau į Montbrison, trečiadienį su Judith ėjau į kiną, o ketvirtadienį susitikau su savo Montbrison'o klasiokėmis. Kaip bebūtų, ilgiuosi savo licėjaus klasės. Apie ją pasistengsiu šiandien papasakoti :)

Mano(prancūziškoji)klasė

Kiekvienam mainų moksleiviui, ko gero, egzistuoja 2 dalykai, labiausiai lemiantys mainų rezultatą - tai host-šeima bei mokykla, kurioje praleidžiama bene daugiausiai laiko.
Man labai pasisekė, kadangi gavau nuostabią klasę. Anne pasakoja, jog užregistruojant mane į mokyklą pavaduotoja sakė: "įdėsiu jį į šią klasę, kadangi ji labai draugiška". Ir ji buvo teisi. Nuo pat pirmųjų akimirkų mane klasė visuomet palaikydavo. Pradžioje klasiokai mane pristatė mokytojams, rūpinosi manimi, ar gerai sekasi, užstodavo, jei reikdavo. Ir kas šauniausia, tai faktas, jog kiekvienas klasiokas man visuomet padėdavo, nusišypsodavo, užkalbindavo, jei matydavo, kad esu vienas. Žinoma, galbūt prie to prisidėjo, jog atvykau iš Lietuvos, šalies, kurios niekas beveik nežino. Mokykloje reikėdavo daug kartų vos ne kiekvienam aiškinti, jog mes šnekame lietuvių, o ne rusų kalba ir kad šios kalbos yra visai nepanašios. Be abejo, kantrybės tikrai reikėjo, tačiau iš kitos pusės supratau ir užsieniečius, kurie apie Lietuvą niekada beveik nesimokė :)
Man tikrai pasisekė su klase, kadangi Judith, Marisa ir Iris, mainų moksleivės iš Australijos ir JAV, neturėjo tokių šaunių klasių. Marisa ir Iris nuo pat rugsėjo stengėsi susidraugauti su klasėmis, bet nieko neišėjo. Galbūt tai dėl to, jog, kaip ir aš pastebėjau, prancūzai nelabai mėgsta svetimšalius.

Aš ir mano auklėtoja, dėstanti ekonomiką ir sociologiją.

 Tai, ką mano klasė man padarė priešpaskutinė mokslų dieną, yra nepakartojama! Paskutinę savaitę pamokos vyko gana laisvu ritmu(tai šiek tiek priminė pamokas lietuviškoje mokykloje). Mokytojai nebuvo tokie griežti, moksleiviai tai ėjo, tai nėjo į kai kurias pamokas. Todėl ketvirtadienį per matematiką didžioji klasės dalis "pabėgo", na, o aš tuo tarpu pasilikau. Prieš paskutinę pamoką keli klasiokai mane pakvietė į lauką pasifotografuoti.





Grįžęs į klasę, pamačiau tai, kas mane atėmė amą. Pamačiau pilna pyragų, gėrimų, užrašus ant lentos "Sėkmės grįžtant Laurynai", "Mes tavęs pasiilgsime" ir pan. Visi stovėjo ratu ir šypsojosi. Nors visuomet būdavau kartu su klasės aktyvu ir stengdavausi pakliūti į įvykių sūkurį, nieko nė nežinojau apie šį klasės organizuojamą atsisveikinimą. Dar ilgai po to negalėjau atsigauti! 









Atsisveikinimo metu man klasė įteikė taipogi ir dovanų, tai:
SWATCH laikrodis
iPhone įdėklas su St. Etienne futbolo klupo logotipu
Naujus ausinukus(kadangi maniškiai buvo beveik suplyšę)
Prancūzijos vėliavą, kurios ilgai ieškojau
Bei klasės nuotrauką su kiekvieno klasioko ir mokytojo trumpa žinute.


Labai pasiilgsiu savo klasės! Esu įsitikinęs, jog su daugeliu jų ir toliau palaikysiu ryšį. Jau dabar planuojame keletą susitikimų, jei pavyks studijuoti Prancūzijoje..:)

Klasės gyvenimas bei pamokos

Klasės gyvenimas Prancūzijoje nėra toks kaip Lietuvoje. Būdamas čia, suvokiau, jog lietuviškoji mokykla yra tikrai labai gera. Prancūzijoje klasės keičiasi kiekvieneriais metais, todėl nėra stipraus ryšio tarp klasiokų. Mokykloje neformalus ugdymas beveik neegzistuoja(nors vis dėlto daugelis moksleivių užsiiminėja muzika ar įvairiu sportu, bet tai vyksta ne mokykloje). Be to, santykis tarp mokytojo ir moksleivio labai šaltas. Tai irgi kasmetinės klasių kaitos padarinys. Mokytojai tiesiog išdėsto pamokos turinį, moksleiviai visa užsirašo ir nuskambėjus skambučiui visi išsiskirsto. Ką jau bekalbėti apie tokius renginius mokykloje, kaip kalėdinis karnavalas, talentų šou, mokslo pradžios ir pabaigos šventės, kurie čia nevyksta. Apibendrinant, mokyklos gyvenimas yra tragiškas. Vos pagalvoju apie Janonio gimnaziją, tuoj pat jos pasiilgstu. Būdamas šį pusmetį išvykęs, įsitikinau, jog Janonis yra ideali mokykla ir tai turėtumėme labai vertinti!

ED. PHYSIQUE&SPORT - tai lietuviškoji kūno kultūra. Prancūzijoje berniukai ir mergaitės sportuoja kartu, kas, mano nuomone, yra gerai. Kiekvieną trimestrą keičiasi pamokų forma. Pavyzdžiui, rudenį mano klasė žaidė tinklinį, žiemą - badmintoną, o pavasarį bėgiojome. Sporto infrastruktūra yra puikia išvystyta. Kiekvieno trimestro gale vyksta atsiskaitymas, per kurį gaunamas galutinis pažymys.

SCIENCES ECONOMIQUES&SOCIALES - tai ekonomika ir sociologija. Mano klasei, kuri priklauso ekonominių mokslų srautui, tai pagrindinis dalykas, kurio pamokų turėjome gana daug. Labai gaila, jog dėl mokslinių terminų, nepakankamai geros prancūzų kalbos negalėjau suprasti pamokų turinio, todėl kiekvienąsyk stengdavausi iš paskutiniųjų neužmigti. Moksleiviai per šio dalyko pamokas mokosi, manyčiau, mūsiškių universitetų kursus, kadangi išsamiai kalbama apie ekonomiką, mokomosi įvairių teorijų, daug kalbama apie Europos sąjunga, profesines sąjungas ir pan. Jeigu būčiau bent kiek supratęs, manau, tai būtų buvusi mano mėgstamiausia pamoka, nes mokomasi išties įdomių dalykų :)

PHILOSOPHIE - filosofija. Mano srauto moksleiviai turi 4 pamokas, tačiau literatūrinėje sekcijoje filosofijai skiriamos net 8 valandos per savaitę! Nors per pamokas nedaug suprasdavau, tačiau labai mėgau filosofiją. Joje buvo kalbama apie daugelį temų: religiją(gaila, bet apie religiją būdavo kalbama labai negatyviai), politika, materijas, dvasia, darbas ir t.t., nagrinėjami įžymių filosofų darbai. Be to, kartais žiūrėdavome ir įdomių filmų. Mokytojas buvo tikras ateistas, komunistas bei mėgdavo kalbėti intymiomis temomis.. :/

MATHEMATIQUES - matematika. Tai vienas mano siaubų per visą šį pusmetį. Kadangi į Prancūziją atvykau mokslo metų viduryje, pradžioje dėl menkų kalbos žinių nieko nesupratau. Tiesą sakant, ir dabar nelabai suprantu, ką mes mokėmės. Tai ir tikimybės, statistikos, ln ir e funkcijos, integralai. Nors ir stengdavausi stropiai ruošti namų darbus, bet beveik neperpratau mokymosi sistemos. Klasėje sėdėdavau su blogiausiu klasės mokiniu, todėl kartais smagiai paplepėdavome, kai abu nieko nesuprasdavome:)

RUSSE - rusų kalba. Likau labai nustebintas, sužinojęs, jog turėsiu rusų kalbos pamokas. Kadangi neturėjau istorijos ir pilietinio ugdymo, tai pavaduotoja norėjo pridėti dvigubą rusų kalbos mokymosi krūvį, t.y. 4 valandas per savaitę. Rusų kalbos mokytoja kilusi iš Minsko. Laimei, jog rusų kalbą turėjau vos 2 savaites, kadangi po to antradieniais ir penktadieniais išvažiuodavau į Montbrison. Kaip bebūtų, per šį laikotarpį buvau spėjęs likti išvadintas nacionalistu, kadangi pasakiau, jog Lietuvoje mes šnekame lietuviškai. Per 2 mokslo metus moksleiviai taip gerai išmoksta rusų kalbą, jog gali lygintis su mūsų dvyliktokais.

ANGLAIS - anglų kalba. Mano sekcijos moksleiviai per savaites turi 4val. anglų kalbos. 2 val. skiriamos ruoštis egzaminui žodžiu. Per šias pamokas moksleiviai nuo pat rugsėjo analizavo vieną knygą anglų kalba("The Fifth Child", kurią rekomenduočiau perskaityti kada nors kiekvienam). Per kitas 2 val. buvo ruošiamasi egzaminui raštu, be to, tobulinome savo žodyno įgūdžius.

Vis dėlto prancūzai angliškai kalba labai silpnai. Pradžioje daugelis galvojo, jog esu amerikietis, kadangi angliškai kalbėjau gana sklandžiai. Jie nedirba tiek daug su gramatika kiek mes, mokymosi krūvis nėra toks sunkus. Tai dar vienas dalykas, dėl ko džiaugiuosi lietuviška mokslo sistema, nes joje daug dėmėsio skiriama užsienio kalbų mokymuisi.

Kelias į mokyklą.I dalis

Negaliu patikėti, jog vakar buvo paskutinė diena mano licėjuje.. Rodos, dar prieš kelias savaites tik ir laukiau mokyklos pabaigos, tačiau neseniai suvokiau, jog su mokslo metų pabaiga praktiškai ir baigiasi mano mainai. Teoriškai beliko vos kelios savaitės(ach, tai skamba taip žiauriai! nenoriu išvažiuoti iš Prancūzijos!)..

Galbūt kiek keistoka rašyti pirmą kartą apie mokyklą ne pradžioje, o jai pasibaigus, bet iš kitos pusės galima blaivia galva viska įvertinti.

Prancūzijos švietimo sistema

Prancūzija turi seną švietimo sistemą, kuri turi nepalyginimai daug skirtumų su lietuviškąja mokslo sistema. Asmeniškai kartais pasvarstau, kodėl prancūzai nori būti netgi švietime tokie išskirtiniai visame pasaulyje.

Štai keletas faktų:

• prancūzai mokyklą lankyti pradeda 2,5-3 metų(ech, mes, lietuviukai, sakytume, jog visa vaikystė sugadinta!). Nors tokio amžiaus vaikai Lietuvoje pradeda lankyti darželį, tačiau mums jis nėra privalomas, kai tuo tarpu Prancūzijoje vaikai tokio amžiaus pradeda lankyti vadinamąją école maternelle.
• būdami 6 metų vaikai pradeda lankyti école primaire(liet. pradinė mokykla). Tiesa, nei darželyje, nei pradinėje mokykloje vaikai neina į mokyklą trečiadieniais. Be to, klasių skaičiavimas taipogi skiriasi. Mūsų paruošiamoji klasė(6 metai) ten vadinama cours préparatoire, 1 klasė - cours élémentaire niveau 1, 2 klasė - élémentaire niveau 2, 3 klasė - cours moyen 1,4 klasė - cours moyen 2.
• 11 metų moksleiviai pradeda mokytis collège(liet. vidurinė mokykla).
• Klasės skaičiuojamos atvirkštine tvarka negu pas mus: mūsų 5 klasė ten vadinasi sixième, 6 klasė - cinquième, 7 klasė - quatrième ... 11 klasė - première, 12 klasė - terminale
• Būdami seconde klasėje(liet. 10 klasė) moksleiviai pradeda mokytis lycée(liet.gimnazija, licėjus), kuriame praleidžia 3 metus.
• Prancūzijoje yra gana įprastas dalykas, jog moksleivis kartoja mokslo metus, jeigu jo mokymosi rezultatai gana prasti. Pastebėtina, jog aplinkiniai į tokius moksleivius nežiūri iš neigiamos pozicijos, kas galbūt šiek tiek būdinga mums, lietuviams :)
• Prancūzijoje moksleiviai vertinami 20 balų skalėje. Prieš atvykdamas čia buvau nuoširdžiai įsitikinęs, jog mano pažymiai turėtų būti bent virš 15, kadangi turėjau stereotipą, jog čia mokytis bus labai lengva, bet realybė, pasirodo, buvo visai kitokia..
• Kiekvienais mokslo metais keičiasi klasių sudėtis, t.y. jeigu vienerius metus buvai vienoje klasėje su Pierre, Quentine ir Marine, tai gali būti, jog sekančiais mokslo metais jūs būsite išmėtyti kitose klasėse. Tas pats galioja ir su mokytojais, kas, mano nuomone, turi neigiamą aspektą, kadangi mokytojai neprivalo labai stengtis mokydami moksleivius, kadangi žino, jog kitais metais jie turės kitą to paties dalyko mokytoją ir pan..
• Moksleiviai įprastai mokyklą pradeda 8val., o baigia apie 17val.
• Trečiadieniais pamokos vyksta iki pietų, t.y. iki 12val., kadangi popietė skiriama laikui su šeima, būrelių lankymu ir pan. Man trečiadienis būdavo pati geriausia diena, kadangi tądien pamokos man prasidėdavo 10val., o baigdavosi vidurdienį ^^
• Prieš seconde moksleiviai turi pasirinkti vadinamąsias sekcijas: économique et sociale (ES) - ekonominiai ir socialiniai mokslai, scientifique (S) - gamtos mokslai, littéraire (L) - literatūra. Kiekviena sekcija turi savo mokomuosius dalykus. Tai reiškia, jog pasirinkęs ES, tu neturėsi fizikos kaip, pasirinkęs L, neturėsi matematikos.
• Moksleiviai privalo laikyti visus savo sekcijos egzaminus. Jeigu Lietuvoje abiturientai įprastai laiko 3-4 egzaminus, tai Prancūzijoje turi laikyti apie 8 egzaminus, neskaitant savo noru pasirenkamų option(pasirenkamųjų dalykų). Žinoma, egzaminų sąlygos yra kiek kitokios, kadangi jų programos susideda tik iš to, ką mokeisi per paskutinius mokslo metus.
• Moksleiviai, kurie gyvena neturtingose šeimose arba kurie turi sunkumų su mokslais, po 10 klasių gali pereiti mokytis į lycée professionnel, kur įgyja profesiją ir tuo pačiu pabaigia mokyklą. Į profesinių mokyklų moksleivius čia taipogi nežiūrima iš aukšto ir tokie moksleiviai nėra laikomi blogesni už kitus.
• Prancūzijoje moksleiviai turi gana daug atostogų. Rudens atostogos spalio pabaigoje trunka apie 1,5 savaitės, šv. Kalėdų - 2 savaites, žiemos atostogos vasario vidury - 2 savaites, šv. Velykų atostogos - 2 savaitės, na, o po šių atostogų vos ne kiekvieną savaitę būdavo išeiginės, per kurias taipogi nereikia eiti į mokyklą. Žinoma, užtat vasaros atostogos prasideda tik liepos pradžioje..

Turbūt galėčiau pasakoti ir pasakoti apie mokslo sistemą, kuri iš tiesų yra labai paini su ja nesusipažinusiems.

Mano licėjus

Nors mano miestelis Saint-Just-Saint-Rambert ir turi apie 18 000 gyventojų, tačiau čia nėra nei vieno licėjaus. Jis yra šalia pat esančiame miestelyje Andrezieux-Bouthéon, turintis apie 8 000 gyventojų.

Mano mokyklos pavadinimas: Lycée François Mauriac. Mano žiniomis, Francois Mauriac buvo garsus prancūzų rašytojas. Licėjuje mokosi apie 2000 moksleivių, atvykstančių iš aplinkinių miestų ir miestelių, kurie sudėjus, mano skaičiavimais, turi apie 35 tūkst. gyventojų. Skamba tikrai neblogai!

Licėjaus fasadas.

Kaip ir daugelis moksleivių, į mokyklą važiuodavau autobusu apie 15min. Jeigu pamokos prasidėdavo 8val., tai šiek tiek nelegaliai(kadangi neturėdavau kortelės mokykliniam autobusui, tai neturėjau teisės juo važiuoti, bet mokyklinių autobusų vairuotojai kortelių netikrindavo) važiuodavau mokykliniu autobusu kartu su savo kaimynėmis. Kadangi autobusas atvykdavo 7val20min., tai turėdavau keltis apie 6val.30min., o tai reiškia, jog turėdavau ir anksčiau eiti miegoti ^^

Kaip bebūtų, man nepatiko mano licėjus. Nors ir jis buvo pastatytas pagal amerikietiškos mokyklos modelį, tačiau man tai buvo tik keli koridoriais sujungti pastatai, kurie iš tikrųjų atrodo kaip kalėjimas. Pamokų metu moksleiviai tiesiog tik užsirašinėja tai, ką sako mokytojai; nėra jokių projektų ar kūrybinių užduočių, todėl mokymasis būdavo laaaabai neįdomus ir atsibostantis.

Nors ir kaip nemėgau mokyklos, tačiau galėčiau pagirti valgyklą už nepakartojamai skanų maistą. Valgykla dirba nuo 11 iki ~14val. Moksleiviai turi apie valandą valgymui. Kad gautum padėklą maistui, reikia nuskenuoti kortelę. Gali pasirinkti vieną desertą, jogurtą arba vaisių, salotas(kurios yra laaabai skanios)arba užkandį, mėsos arba žuvies patiekalą ir garnyrą.





Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip atrodydavo mano padėklas valgykloje:))

 Kadangi tuoj už kelių minučių prasidės mano host-šeimos organizuojamas kaimynų vakarėlis, turiu pabaigti šį pranešimą. Antrąją dalį apie mano mokyklą pasistengsiu pristatyti kuo greičiau ^^