Šiandien buvau išvykęs į Lyoną susitikti su YFU moksleiviais, atvykusiais į Prancūziją. Į mano organizuotą susitikimą atvyko Maximiliano iš Meksiko, Valentine iš Venezuelos ir Marie iš Čekijos. Į Lyoną atvykau vos ne 13val., nes iš vakaro buvau sumaišęs traukinių tvarkaraščius ir Saint Etienne turėjau vos ne valandą praleisti laukdamas traukinio. Kaip bebūtų, susiradę vieni kitus Lyone nuėjome į parką prie geležinkelio stoties, kur papietavę sumuštiniais ir kiek paplepėję išsiruošėme į kino teatrą. Trijulė panorėjo eiti į filmą "The Avengers"(liet. „Keršytojai" ar kažkas tokio) pagal Marvels komiksus. Skaitytojas galbūt susimąstys, kodėl gi pradžioje rašiau, jog kalbėsiu ne apie Prancūziją, jeigu apie ją kalbu. Šis filmas ir yra tai, apie ką norėčiau pašnekėti.
2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis
Šiek tiek neprancūziškai*
Šiandien buvau išvykęs į Lyoną susitikti su YFU moksleiviais, atvykusiais į Prancūziją. Į mano organizuotą susitikimą atvyko Maximiliano iš Meksiko, Valentine iš Venezuelos ir Marie iš Čekijos. Į Lyoną atvykau vos ne 13val., nes iš vakaro buvau sumaišęs traukinių tvarkaraščius ir Saint Etienne turėjau vos ne valandą praleisti laukdamas traukinio. Kaip bebūtų, susiradę vieni kitus Lyone nuėjome į parką prie geležinkelio stoties, kur papietavę sumuštiniais ir kiek paplepėję išsiruošėme į kino teatrą. Trijulė panorėjo eiti į filmą "The Avengers"(liet. „Keršytojai" ar kažkas tokio) pagal Marvels komiksus. Skaitytojas galbūt susimąstys, kodėl gi pradžioje rašiau, jog kalbėsiu ne apie Prancūziją, jeigu apie ją kalbu. Šis filmas ir yra tai, apie ką norėčiau pašnekėti.
2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis
Encore: le Sud de la France!
Myliu Prancūziją, nes čia atostogos moksleiviams ilgos! Šv. Velykų atostogos truko vėl net 2 savaites, tad kol įspūdžiai gyvi, pasistengsiu pasidalinti įspūdžiais, ką per jas nuveikiau :)
Pirmoji savaitė:
Nenuveikiau daug darbų, tačiau stengiausi paruošti lietuviškuosius namų darbus. Didžiuojuosi, jog išsprendžiau fizikos uždavinius dviems mėnesiams į priekį, todėl iki rugsėjo šiam dalykui galiu sakyti au revoir!
Be namų darbų buvau išvykęs pažaisti badmintono su savo host-broliais, skaičiau knygas. Kiek įdomesnė diena buvo šeštadienis, kai su Judith, australe mainų moksleive, atvykusia kartu su manimi į Prancūziją, ėjome pasivaikščioti ~15km. iki Andrezieux pilies(šiame mieste tarp kitko yra ir mūsų licėjus).
Po kelių valandų karštyje pagaliau pasiekėme viršukalnę! Kadangi niekada nebuvau aukščio mėgėjas, tai visą šį grožį teko stebėti saugiu man atstumu. Besiilsėdami štai šioje vietovėje pamatėme staiga iš niekur, tai yra iš apačios, atsiradusius 2 uolų laipiotojus. Pažvelgęs su žiūronais pamačiau, jog tokių ekstremalų čia yra gana daug. Apsiginklavę sportbačiais, virvėmis ir įvairiais instrumentais jie kopė uolomis.. Ir staiga taip, kaip man nebūdinga, kilo noras pačiam tai išbandyti.. Mano laimei, tai buvo beveik troškimų išsipildymų diena.. :)
Grįžę atgal į Toulon pakilome aukštyn funikulieriumi. Iš čia atsivėre visas grožis. Nuotraukoje virš matyti mano minėtas miestų tankumas.. :)
Mieste pilna siaurų gatvelių! Be to, čia daug įvairiausių namukų. Ne kartą teko matyti tokių, kurie yra vos vieno normalaus kambario dydžio ir kelių aukštu.. Jiems ryškiai trūksta teritorijos.. :))
2012 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis
Comment allez-vous?
Gyvenime būna visko - ir gero, ir blogo. Be nuostabių akimirkų, turėjau ir liūdnų laikotarpių, sunkių laikotarpių, kai norisi grįžti namo, nes pasiilgai Tėvynės, Šeimos, Draugų, net Gimtosios kalbos, kai labai reikia kieno nors, kam galėtum išlieti savo liūdesį.. Bet negandų akivaizdoje reikia atsitiesti ir žengti pirmyn su šypsena, nes žinau, jog tokio nuostabaus pusmečio galbūt niekada neturėsiu!
Per šiuos tris mėnesius spėjau atrasti antrąją šeimą, antruosius namus, naujus žmones. Žinoma, 3 mėnesiai dar pakankamai nedaug sukurti naujam gyvenimui, bet pirmieji brangių žmonių čia kontūrai jau pradeda ryškėti!
Tad ką gi spėjau nuveikti per šį laikotarpį?
Turbūt jau pats nė gerai neatsiminčiau, tačiau:
* Vaikščiojau po kalnus!
Mano šeima su dviejom kitom šeimom-draugais sykį į ~2 mėnesius išsiruošia žygiuoti po kalnus. Per 3 mėnesius spėjau jau du sykius "pasivaikščioti". Marche - tai puikus būdas pažinti Prancūzijos gamtą. Nuo pat filmo "L'enfant et le renard" svajojau įžengti į tankų mišką. Kaip bebūtų, 'maršavimas' tikrai(mane)greitai varginantis dalykas. Kai mano šeima jau pripratusi prie ilgų nuotolių, man tai dar gana nelengvas dalykas, kai ilgai leidiesi nuokalnėmis, o paskui kopi vėl į viršų. Vis dėlto gali pamatyti akį veriančių vaizdų!
*Aplankiau Lyoną!
Nors Paryžių norėčiau aplankyti darsyk, tačiau tą patį galiu pasakyti ir apie antrą pagal dydį Prancūzijos miestą Lyoną, kuriame gyvena virš 2 milijonų žmonių. Pirmąsyk jame apsilankiau kiek netikėtai: vieną vasario(???)šeštadienį atsikėliau 10val. ir mano host-tėtis Denis man po pusvalandžio tarė:"Po pusvalandžio važiuojame į Lyoną". Kaip paaiškėjo, ši spontaniška(kaip ir visos)mintis kilo Annei, kuriai ta diena atrodė labai graži. Kaip žinia, dar nevisai pabudęs turėjau tuoj pat susiruošti šiai kelionei.
Lyonas - tai dar romėnų laikus menantis miestas. Atvažiavę jame vaikščiojome siauromis Viduramžių gatvelėmis, knibždėte knibždančiomis turistų ir vietinių. Sužinojęs, kad Lyonas garsėja savo bandėlemis praline brioche, kas reiškia, bandelės, aplietos raudonu cukraus ir migdolų padažų, privalėjau nusipirkti ir paragauti!
Meilė iš pirmo žvilgsnio(ir krimstelėjimo!)
Po to aplankėme garsiąją Lyono katedrą aukštai, ant kalvos, į kurią pakilome funikulieriumi, o vėliau darsyk pasivaikščiojome senamiesčiu.
Tai nebuvo mano vienintelė kelionė į Lyoną. Po savaitės ten pat važiavau visam savaitgaliui susitikti su lietuvaite, mano drauge ateitininke Justina. Buvo labai gera susitikti su tautiete, pasišnekėti išsiilgtąja lietuvių kalba(kadangi lietuviškai galiu šnekuosi tik su savo šeima internetu), aplankyti kelias kitas Lyonos vietas, kaip nerealų brolių Liumjerų, fotografijos išradėjų, muziejų, be to, susitikti su savo draugėmis iš Montbrisono, kadangi atsitiktinai visi tą patį savaitgalį sugalvojome važiuoti į Lyoną!
Žinau, kad Lyone dar tikrai apsilankysiu balandžio pabaigoje, kadangi organizuoju YFU moksleivių mini-susitikimą. Likau taip sužavėtas šio miesto, kad jo kandidatūros taip pat neatmetu ir savo studijoms(nors Lyono Science Po yra gana kairiosios pakraipos)!
3 mėnesiai - tai pusiaukelė. Tikiuosi, manęs laukia dar daug nuotykių, kuriuos patirsiu su man brangiais žmonėmis!
Kaip bebūtų gaila, laikas neapsakomai greitai bėga. Nuoširdžiai prisipažinsiu, - kaip bebūčiau pasiilgęs namų, tačiau grįžti dar labai nenoriu! :(
Bisous!