Gyvenime būna visko - ir gero, ir blogo. Be nuostabių akimirkų, turėjau ir liūdnų laikotarpių, sunkių laikotarpių, kai norisi grįžti namo, nes pasiilgai Tėvynės, Šeimos, Draugų, net Gimtosios kalbos, kai labai reikia kieno nors, kam galėtum išlieti savo liūdesį.. Bet negandų akivaizdoje reikia atsitiesti ir žengti pirmyn su šypsena, nes žinau, jog tokio nuostabaus pusmečio galbūt niekada neturėsiu!
Per šiuos tris mėnesius spėjau atrasti antrąją šeimą, antruosius namus, naujus žmones. Žinoma, 3 mėnesiai dar pakankamai nedaug sukurti naujam gyvenimui, bet pirmieji brangių žmonių čia kontūrai jau pradeda ryškėti!
Tad ką gi spėjau nuveikti per šį laikotarpį?
Turbūt jau pats nė gerai neatsiminčiau, tačiau:
* Vaikščiojau po kalnus!
Mano šeima su dviejom kitom šeimom-draugais sykį į ~2 mėnesius išsiruošia žygiuoti po kalnus. Per 3 mėnesius spėjau jau du sykius "pasivaikščioti". Marche - tai puikus būdas pažinti Prancūzijos gamtą. Nuo pat filmo "L'enfant et le renard" svajojau įžengti į tankų mišką. Kaip bebūtų, 'maršavimas' tikrai(mane)greitai varginantis dalykas. Kai mano šeima jau pripratusi prie ilgų nuotolių, man tai dar gana nelengvas dalykas, kai ilgai leidiesi nuokalnėmis, o paskui kopi vėl į viršų. Vis dėlto gali pamatyti akį veriančių vaizdų!
*Aplankiau Lyoną!
Nors Paryžių norėčiau aplankyti darsyk, tačiau tą patį galiu pasakyti ir apie antrą pagal dydį Prancūzijos miestą Lyoną, kuriame gyvena virš 2 milijonų žmonių. Pirmąsyk jame apsilankiau kiek netikėtai: vieną vasario(???)šeštadienį atsikėliau 10val. ir mano host-tėtis Denis man po pusvalandžio tarė:"Po pusvalandžio važiuojame į Lyoną". Kaip paaiškėjo, ši spontaniška(kaip ir visos)mintis kilo Annei, kuriai ta diena atrodė labai graži. Kaip žinia, dar nevisai pabudęs turėjau tuoj pat susiruošti šiai kelionei.
Lyonas - tai dar romėnų laikus menantis miestas. Atvažiavę jame vaikščiojome siauromis Viduramžių gatvelėmis, knibždėte knibždančiomis turistų ir vietinių. Sužinojęs, kad Lyonas garsėja savo bandėlemis praline brioche, kas reiškia, bandelės, aplietos raudonu cukraus ir migdolų padažų, privalėjau nusipirkti ir paragauti!
Meilė iš pirmo žvilgsnio(ir krimstelėjimo!)
Po to aplankėme garsiąją Lyono katedrą aukštai, ant kalvos, į kurią pakilome funikulieriumi, o vėliau darsyk pasivaikščiojome senamiesčiu.
Tai nebuvo mano vienintelė kelionė į Lyoną. Po savaitės ten pat važiavau visam savaitgaliui susitikti su lietuvaite, mano drauge ateitininke Justina. Buvo labai gera susitikti su tautiete, pasišnekėti išsiilgtąja lietuvių kalba(kadangi lietuviškai galiu šnekuosi tik su savo šeima internetu), aplankyti kelias kitas Lyonos vietas, kaip nerealų brolių Liumjerų, fotografijos išradėjų, muziejų, be to, susitikti su savo draugėmis iš Montbrisono, kadangi atsitiktinai visi tą patį savaitgalį sugalvojome važiuoti į Lyoną!
Žinau, kad Lyone dar tikrai apsilankysiu balandžio pabaigoje, kadangi organizuoju YFU moksleivių mini-susitikimą. Likau taip sužavėtas šio miesto, kad jo kandidatūros taip pat neatmetu ir savo studijoms(nors Lyono Science Po yra gana kairiosios pakraipos)!
3 mėnesiai - tai pusiaukelė. Tikiuosi, manęs laukia dar daug nuotykių, kuriuos patirsiu su man brangiais žmonėmis!
Kaip bebūtų gaila, laikas neapsakomai greitai bėga. Nuoširdžiai prisipažinsiu, - kaip bebūčiau pasiilgęs namų, tačiau grįžti dar labai nenoriu! :(
Bisous!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą