Myliu Prancūziją, nes čia atostogos moksleiviams ilgos! Šv. Velykų atostogos truko vėl net 2 savaites, tad kol įspūdžiai gyvi, pasistengsiu pasidalinti įspūdžiais, ką per jas nuveikiau :)
Pirmoji savaitė:
Nenuveikiau daug darbų, tačiau stengiausi paruošti lietuviškuosius namų darbus. Didžiuojuosi, jog išsprendžiau fizikos uždavinius dviems mėnesiams į priekį, todėl iki rugsėjo šiam dalykui galiu sakyti au revoir!
Be namų darbų buvau išvykęs pažaisti badmintono su savo host-broliais, skaičiau knygas. Kiek įdomesnė diena buvo šeštadienis, kai su Judith, australe mainų moksleive, atvykusia kartu su manimi į Prancūziją, ėjome pasivaikščioti ~15km. iki Andrezieux pilies(šiame mieste tarp kitko yra ir mūsų licėjus).
Antroji savaitė:
Po savaitės beveik-nieko-veikimo su host-šeima išvykome į Pietų Prancūziją, Sanary sur Mer kurortą, kuriame namelį Annei paskolino jos gera drauge. Nors namelis taip ekstremaliai mažas, bet kas čia tokio, kai jame tik miegi, o visą dieną praleidi svetur? :)
Pirmoji diena(sekmadienis)
Kadangi mano host-šeima mėgsta pradėti keliones anksti ryte, išvykome 8:30val. Pradžioje kelias buvo nekoks - teko važiuoti kalnuotomis vietovėmis, kurios garsėja blogais orais: aukštis, rūkas, siauras kelias, pilnas sniego, pakelių grioviuose nuvirtusios mašinos nesuteikė ramybės. Bet, laimei, viskas praėjo sėkmingai ir po kiek laiko jau važiavome autostrada.
Sanary sur Mer mus pasitiko nelabai gerais orais - ~17 laipsnių šilumos+mistralis, kuris, kaip mums kepyklos pardavėja teigė, užsitęs iki savaitės galo. Tad apie pasilepinimą prie jūros ir maudymąsi galėjau užmiršti.
Antroji diena(pirmadienis)
Žinote, kiekvieną sykį suglumstu, kai tenka versti į lietuvių kalbą žodį marcher, nes pakolkas nerandu lietuviško atitikmens, ką mes su host-šeima veikiame kas du mėnesius ir tai, ką mes darėme pirmadienį. Galbūt tai pasivaikščiojimas po kalnus(nors pasivaikščiojimas skamba kaip ramus, svajingas ėjimas), o gal tai žygiavimas(nors tai skamba labai kareiviškai)?
Ryte susitepėme sumuštinius, pasiruošėme pique-nique ir pradėjome.
 |
Po kelių valandų karštyje pagaliau pasiekėme viršukalnę! Kadangi niekada nebuvau aukščio mėgėjas, tai visą šį grožį teko stebėti saugiu man atstumu. Besiilsėdami štai šioje vietovėje pamatėme staiga iš niekur, tai yra iš apačios, atsiradusius 2 uolų laipiotojus. Pažvelgęs su žiūronais pamačiau, jog tokių ekstremalų čia yra gana daug. Apsiginklavę sportbačiais, virvėmis ir įvairiais instrumentais jie kopė uolomis.. Ir staiga taip, kaip man nebūdinga, kilo noras pačiam tai išbandyti.. Mano laimei, tai buvo beveik troškimų išsipildymų diena.. :)
Nusileidę saugiais takais į apačią, nužingsniavome link jūros. Štai matote vaizdą, kuris buvo nufotografuotas iš aukščiau.
Grįždami atgal, pamatėme keliautojus, kopiančius aukštyn uolomis be jokių įrangų. Kelias link mašinos normaliais kelias būtų buvęs labai ilgas, tad nusprendėme ir mes išbandyti patys beveik tai, ką buvome matę anksčiau. Tai nebuvo kopimas stačia uola aukštyn, bet dažnai reikėdavo vaikščioti keturiom galūnėm. Nuostabus jausmas "ir kodėl pogalais tu čia užsimanei ropštis" užplūsdavo, kai pamatydavai, kokiame aukštyje esi, o į viršūnę bijodavai galvą pasukti, kad ala nenukristum. Visgi po viso to labai džiaugiausi, jog išpildžiau savo dienos svajonę bei įveikiau savo baimę :))
Trečioji diena(antradienis)
Dieną pradėjome aplankydami Toulon miestą. Tiesą sakant, man Prancūzijoje yra sunku suvokti miestų dydžius(ypač Pietų Prancūzijoje), nes daugelyje vietovių jie tiesiog šliejasi vienas su kitu. Pietų Prancūzijos pakrantė tankiai apgyvendinta, todėl čia miestai tiesiog suaugę.
Toulon yra svarbus Prancūzijos karinis uostas.
Ryte pasivaikščiojome po šį didmiestį. Turguje mus užkalbino viena sena draugiška prancūzė, kuri norėjo padėti mums, turistams. Ji pasiūlė nuplaukti laivu-autobusu į salelę, esančią čia pat, todėl nusprendėme ten nuvykti!
Kaip ir visuose kituose uostose, šioje salelėje begalė laivelių. Pastebėjau, jog čia gana daug mažų, gražių namelių, kurių, deja, įamžinti nespėjau.
Ketvirtoji diena(trečiadienis)
Kadangi pastarąsias kelias dienas nuolat judėjome, nusprėndeme trečiadienį kiek pasiilsėti. Ryte aplankėme Sanary sur Mer turgų, kuriame galėjai rasti visko nuo drabužių iki maisto.. Kiek vėlėliau pasivaikščiojome nuostabiomis siauromis gatvelėmis :)
Popiet išsiruošėme aplankyti du viduramžiškus Provanso miestelius. Kaip Denis sakė, mums pasisekė, jog esame tokiu metu, kol dar šio regiono tirštai nėra užplūdę turistai. Nuostabios provansietiškos gatvelės, levandos, suvenyrų krautuvėlės, menininkų dirbtuvės.. Dar ir dabar, atrodo, užuodžiu levandas (mm)
Penktoji diena(ketvirtadienis)
Išaušo diena, kurios bene labiausiai laukiau šių atostogų metu! Pagaliau išvykome į Marselį, trečią didžiausią Prancūzijos miestą, garsėjantį savo uostu, futbolu, senamiesčiu ir pietietišku gyvenimu!
Mieste pilna siaurų gatvelių! Be to, čia daug įvairiausių namukų. Ne kartą teko matyti tokių, kurie yra vos vieno normalaus kambario dydžio ir kelių aukštu.. Jiems ryškiai trūksta teritorijos.. :))
Po neilgo parduotuvių turo, nusipirkome po sumuštinį ir pavalgėme aikštėje prie savivaldybės. Sakyčiau, net aikščių čia mažai yra, nes vos radome vietos :)
Po pietų išsiruošėme pasivaikščioti po garsųjį Marselio senamiestį. Siauros, mielos, gražios gatvelės. Pamatėme net pradinės mokyklos karnavalą, kuriame ir mokiniai, ir mokytojai buvo persirengę savo herojų kostiumai bei šventė :) Vėliau aplankėme kvartalą, kuriame buvo filmuotas žinomas Prancūzijoje serialas "Plus Belle la Vie"("Gyvenimas yra gražus" ar kažkas tokio). Tikrame senamiestyje buvo apstu menininkų krautuvėlių, į kurias gali bet kas užsukti ir nuoširdžiai pasišnekėti su pačiais artistais.
Prisipažinsiu, iš trijų didžiųjų Prancūzijos miestų(Paryžiaus, Lyono ir Marselio) Marselis man mažiausiai patiko(nors tai nereiškia, jog man visai nepatiko). Galbūt dėl to, jog man jis pasirodė gana 'purvinas', pilnas šiukšlių, reikalaujantis šiek tiek kosmetinio remonto? Žinoma, čia tik mano asmeninė nuomonė. Galbūt vienos nepakanka pažinti tokį didelį miestą? Pažiūrėsime ateity ^^
Tokia buvo mano antroji kelionė į Pietų Prancūziją. Kiekvienam, vykstančiam į Prancūziją, siūlyčiau čia apsilankyti - yra ką pamatyti.
Mano mokykla kartu su lietuviškais ir prancūziškais namų darbais jau tuoj prasidės.. Bet, laimei, per šiuos du mėnesius vos ne kiekvieną savaitę turėsime po išeiginę dėl įvairių švenčių :))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą