Gerb. Abituriente,
Šiandien per pamoką turėjau progą išgirsti Tavo laišką. Yra
keletas dalykų, kuriais norėčiau pasidalinti su Tavimi:
·
Visų pirma, reikia suvokti, jog gyvenime tik mes
esame atsakingi už savo veiksmus. Tai reiškia, jog tu pati pasirenki mokytis
daug, kad gerai išlaikytum egzaminus, o ne tėvai, ar mokytojai. Jeigu tu pati
renkiesi – tai ko tada reikšti nepasitenkinimą dėl užduodamų namų darbų? Juk
mokaisi dėl savęs, o ne dėl kitų. O jeigu mokaisi dėl kitų, tai sveika atvykusi
į gyvenimą (ypač kai tau jau 18 metų ir tu pati gali spręsti dėl savo veiksmų),
kurį turėsi nugyventi tu pati, o ne kiti. Kai tai suvoksi, tuomet ir krūvos
namų darbų neatrodys taip baisiai J
·
Ar žinai, kodėl Leninas įvykdė 1917m. spalio
revoliuciją, kodėl Hitleris sugebėjo ateiti į valdžią 1933m. ir kodėl abu įvedė
totalitarinius režimus, atnešusius II-ąjį Pasaulinį karą, kartu su milijonais
žuvusių nekaltų žmonių, Holokaustą, tremtis ir pan.? O todėl, jog jie sugebėjo
įtikinti mokslo neragavusias žmonių galvas (kadangi mokslas tais laikais buvo
sunkiai prieinamas didžiajai daliai visuomenės) savo teisybe. Jeigu žmonės būtų
buvę protingi, ar manai, jog jie būtų leidę įsiviešpatauti naciams, bolševikams?
Ne. Tai ir parodo, kodėl šiuolaikiniam žmogui yra reikalingas švietimas.
Žinoma, galbūt gyvenime mums neprireiks nei funkcijų, nei tikimybių, galbūt po
mokyklos baigimo apie II pasaulinį karą ir gyvenime nebediskutuosi, tačiau šie
dalykai skatina MĄSTYMĄ, kuris ir neleidžia įsivyrauti visokiausioms blogybėms.
Be to, mokykloje per pamokas mokomės pažinti aukštąją kultūrą, žinoti dalykus,
kurių reikia išsilavinusiai asmenybei. Šios pastraipos pabaigai norėčiau
pacituoti Mariaus Ivaškevičiaus pjesės, kurią, ko gero, ir Tu skaitei,
personažo Pokšto mintį: „tik gili sėbrystė su kokybiškom knygom išaria
razumo vagą mūsų smegenyse. O rašto nepažinimas – tai ariamo jaučio suvalgymas“
(Apskritai, pati knyga kalba, kas atsitinka, kai žmogus nepažįsta mokslo, tad
vertėtų ją perskaityti)
·
Sveikinu, Tu mokaisi jau 162 metus gyvuojančioje
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje, kuri, anot žurnalo „Veidas“ yra 11 ar 12 geriausia
gimnazija Lietuvoje(nors, mano manymu, vertinant ne tik pagal egzaminų
rezultatus, ji turėtų būti daug aukštesnėje vietoje). Regis, prieš ateidama
mokytis čia turėjai žinoti, jog Janonyje reikės
daug mokytis. Tie, kurie pasikakina[1]
prastesniais rezultatais, gali rinktis atitinkamo lygio gimnazijas. Mūsų gimnazija
jau daug metų ruošia ne vidutiniokus, bet aukštus rezultatus siekiančius moksleivius.
Pati minėjai, jog mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Tad norėdama gerai išlaikyti
egzaminus, turėsi daug daug mokytis. Taip, galbūt nuo to nukentės asmeniniai
rezultatai, bet juk tu aukoji savo laiką dėl geros ateities, ar ne? Ar didelių
pastangų neturėtų atpirkti ateityje gerai apmokamas darbas, materialinė gerovė?
Paklausk bet kurio daug pasiekusio žmogaus ir jis atsakys, jog daug pasiekė ne
švilpaudamas vėjais, o tik per savo prakaitą, sunkų darbą. Jei su tuo sutinki,
tuomet problemų kaip ir nėraJ
·
Visiems pasitaiko sunkių akimirkų. Prisipažįstu,
ir man būna, jog, atrodo, nebeištversi. Bet argi geriau tokiom akimirkom nebūtų
geriau pasidaryti sau laisvą valandėlę, pasvajoti, skirti laiko apmąstymams, tądien
neberuošti namų darbų ar pasiimti reabilitacinę dieną, kad pasiilsėtum ir
ateitum į mokyklą žvali, pasiruošusi mokytis? O gal, iš kitos pusės, turėtum
verčiau pasižiūrėti savo darbų grafiką? Šiandien dažnai moksleiviai skundžiasi
kalnais namų darbų, kai tuo tarpu iki pat 2val. nakties sėdi prie Facebook‘o.
Esu tikras, jeigu laiką teisingai susiplanuosi, tai spėsi ir paruošti namų darbus,
ir pakankamai išsimiegoti, o kompiuteris baisiausiu atveju gali ir palaukti. Mes
nei vienas nesame tobulas ir tobulybės niekada nepasieksime. Tačiau galime
suvokti, jog mes esame nuostabūs ir unikalūs tokie, kokie esame. Kiekvienas
žmogus turi savo pliusų ir minusų, todėl nei vienas nėra absoliučiai geras ar
blogas. Visko apglėbti taip pat
nesugebėsime, būti geriausi visuose dalykuose tikrai negalėsime, todėl geriau
išskirstyti prioritetus (ar žinojai, jog daugiausiai pasiekė tos kompanijos,
kurios savo dėmesį sutelkė ties konkrečiu produktu ir rinka, o ne tos, kurios
stengėsi apimti viską?).
·
Be to, jeigu visus 12 metų mokeisi tikrai
sąžiningai ir stabiliai, neturėtum dėl nieko jaudintis – egzaminus tikrai gerai
išlaikysi. Na, jei mokytis pradėjai tik 12 klasės pabaigoje, tuomet, ko neprivalgei, to neprilaižysi jau.
Nuoširdžiai
tikiuosi, kad mano laiškas Tau padės pakeisti požiūrį į mokslus, egzaminus ar
patį gyvenimą. Ir atsimink, kad tik tu pati esi atsakinga dėl savo pasirinkimų
ir ateities. Pabaigai pasidalinsiu Styvo
Džobso žodžiais, kuriuos jis pasakė Stanfordo universiteto baigimo proga:
„Your time is
limited. So don't waste it living someone else's life. Don't be trapped by
dogma which is living with the results of other people's thinking. Don't let
the noise of others opinions drown out your inner voice. And, most important,
have the courage to follow your heart and your intuition. They somehow already
know what you truly want to become. Everything else is secondary“.
Sėkmės.
P.s. siūlau pasiklausyti šitos dainos apie tai, kaip kartais būna nelengva (į video gali nekreipti dėmesio).
[1] Liet. Pasitenkina
(iš K. Donelaičio „Metų“)
