Sveiki visi, skaitantys mano tinklaraštį! Nekantrauju pradėti su Jumis dalintis savo mainų programos įspūdžiais!
Nuo pat Naujųjų Metų jutau, jog ši diena nenumaldomai artėja. Deja, tačiau kartais Jo ir mūsų planai nesutampa, todėl prieš pat išvykstant mirė mano senelis Kostantinas.. Šis skaudus įvykis gana apkartino mano išvykimą.. Galiu pasidžiaugti, kad bent su juo galėjau atsisveikinti..
Taigi, po beveik bemiegės nakties išaušo paskutinė diena Lietuvoje. Laimei, kad buvau nusipirkęs visus pirkinius anksčiau, nes daiktų krovimasis pasirodė daug sunkenis nei numanyčiau.. Juk turiu atsirinkti daiktus, kurių man prireiks visą pusmetį! Nenorėčiau, kad pamatytumėte, kokią netvarką palikau išvykdamas į Prancūziją.. :) Tądien taipogi nuvykau į Senelio pagrabą, susitikau su daug tytuvėniškių ir taip pat Aukle.
Pamiegojęs vos dvi valandas, išvykau į Vilnių. Ten laukė skaudus atsisveikinimas su šeima. Skridau su LOT Polish Airlines. Lėktuvėlis buvo nekoks.. Beveik visą laiką jaučiau vibraciją aplink save. Lėktuve susipažinau su viena lietuve, kuri studijuoja Amerikoje. Buvo labai smagu paplepėti "emigrantų" temomis. Nusileidę Varšuvoje, kartu praleidome ~2val. laisvo laiko. Po to išvykau su tais pačiais LOT'ais į Paryžių. Galiu pasakyti, jog stiuardesės buvo labai nemalonios. Kai išėjau iš tuoleto, į mane žiūrėjo lyg į kokį beprotį..
Nuo pat Naujųjų Metų jutau, jog ši diena nenumaldomai artėja. Deja, tačiau kartais Jo ir mūsų planai nesutampa, todėl prieš pat išvykstant mirė mano senelis Kostantinas.. Šis skaudus įvykis gana apkartino mano išvykimą.. Galiu pasidžiaugti, kad bent su juo galėjau atsisveikinti..
Taigi, po beveik bemiegės nakties išaušo paskutinė diena Lietuvoje. Laimei, kad buvau nusipirkęs visus pirkinius anksčiau, nes daiktų krovimasis pasirodė daug sunkenis nei numanyčiau.. Juk turiu atsirinkti daiktus, kurių man prireiks visą pusmetį! Nenorėčiau, kad pamatytumėte, kokią netvarką palikau išvykdamas į Prancūziją.. :) Tądien taipogi nuvykau į Senelio pagrabą, susitikau su daug tytuvėniškių ir taip pat Aukle.
Pamiegojęs vos dvi valandas, išvykau į Vilnių. Ten laukė skaudus atsisveikinimas su šeima. Skridau su LOT Polish Airlines. Lėktuvėlis buvo nekoks.. Beveik visą laiką jaučiau vibraciją aplink save. Lėktuve susipažinau su viena lietuve, kuri studijuoja Amerikoje. Buvo labai smagu paplepėti "emigrantų" temomis. Nusileidę Varšuvoje, kartu praleidome ~2val. laisvo laiko. Po to išvykau su tais pačiais LOT'ais į Paryžių. Galiu pasakyti, jog stiuardesės buvo labai nemalonios. Kai išėjau iš tuoleto, į mane žiūrėjo lyg į kokį beprotį..
Beskrisdamas į Paryžių, jaučiausi labai prastai. Išsiskyrimas su šeima, ilgalaikis nuovargis, nauji įspūdžiai, jaudulys dėl ateities - visa tai kartu susidėjo ir spaudė mano galvą. Vos atvykus mane pasitiko YFU savanoris Florent. Teko palaukti, kol atvyks kiti moksleiviai, tai yra: 3 merginos ir 1 vaikinas iš U.S.A ir 2 merginos iš Australijos. Jau anksčiau buvo atskridusi viena austrė ir viena australė. Taigi, atvykome į gražų viešbutuką, kur vos spėjome pasidėti daiktus ir turėjome "orientacijos Prancūzijoje" kursą. Išmokome teisingai bučiuotis prancūziškai(jei ką, skruostas į skruostą :)), sužinojome apie prancūziškos šeimos gyvenimą, mokėmės šiek tiek prancūziškai ir pan. Vėliau, nors ir pavargę nuo kelionių lėktuvu(amerikiečiai savo lėktuvo turėjo laukti net 9 valandas, o australės skrido 21val. į Paryžių), išėjome pasivaikščioti po Paryžių.. :)
(atleiskite už nuotraukos kokybę)
Nežinia, bet gal dėl nuovargio, įspūdžių pertekliaus, o gal dėl to, jog šiuos objektus matau antrą sykį, jaučiausi nelabai susižavėjęs tuo, ką matau. Kartu su mumis buvo ir keli mainų moksleiviai, kurie į Prancūziją atvyko pusmečiui. Sužinojau ir apie lietuvę moksleivę, kuri, nors ir nebuvo Paryžiuje, tačiau gyvena netoli
Visgi po to nuėjome į vieną prancūzišką "Creperie", kur galėjome pavalgyti blynelių ir prancūziškų patiekalų. Tačiau ten jaučiausi taip, kaip niekada nebuvau anksčiau jautęsis - taip norėjau miego, jog mano galva nevalingai krito žemyn, o aš pats pasirėmęs ranka galvą beveik miegojau..
Visgi po to nuėjome į vieną prancūzišką "Creperie", kur galėjome pavalgyti blynelių ir prancūziškų patiekalų. Tačiau ten jaučiausi taip, kaip niekada nebuvau anksčiau jautęsis - taip norėjau miego, jog mano galva nevalingai krito žemyn, o aš pats pasirėmęs ranka galvą beveik miegojau..
Kitą dieną atsikėlęs pusryčiams paragavau croissan'ą. Anksčiau, berods, tikro croissan'o nebuvau ragavęs, bet šio skonis buvo toks nerealus, jog croissan'us įsimylėjau iš karto :) Vėliau kartu su kitais mainų moksleiviais turėjome dar vieną "orientation", kur sužinojome aiškias YFU mainų moksleivių taisykles. Išsiaiškinau, jog su šeima galbūt galėsiu susitikti tik po šv. Velykų, o apie keliones vienas pats galėsiu tik pasvajoti, jei šalia manęs nebus host-šeimos nario.. Tad mano išsvajotas susitikimas su L.G.R.L.V. ir G. greičiausiai nueis šuniui ant uodegos..
Popiet išvykome link Paryžiaus geležinkelio stoties "Gare de Lyon". Kaip pavadinimas sako, kai kurie išvykome Liono link. Važiavome žymiaisiais prancūziškaisiais TGV. Lione mus turėjo pasitikti vienos amerikietės host-šeima, bet įvyko nesusipratimas: jie išvyko iš Liono į Paryžių diena vėliau nei turėjo, todėl aš ir australė Judith vykome vieni traukiniu. Stotyje mus pasitiko viena YFU savanorė, kuri mums padėjo persėsti į traukinį, vykstantį St. Etienn'ą. Kelionės metu Judith'ai bandžiau padėti išsiversti kai kuriuos prancūziškus žodžius, kas man suteikė padrąsinimo, jog visgi šiek tiek je parle le francais.. :)
Gerai, šiam vakarui užteks. Man jau laikas į lovą(čia miegoti einu 22val., pakankamai anksti!), o kitąsyk pasistengsiu papasakoti apie savo šeimą, mokyklą ir įspūdžius Prancūzijoje ;)
Au revoir!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą