Sveiki, Brangieji!
Visų pirmiausia norėjau atsiprašyti, jog savo blogo neatnaujinau net(!!!) tris savaites! Kaip vienai pažįstamai sakiau, ypač svarbu pasidalinti savo pirmaisiais įspūdžiais čia, nes jie nebepasikartos, o laikui einant jie užsimirš.. Na, bet galiu nuoširdžiai pasiteisinti, jog ir laiko prisėsti prie kompiuterio tikrai pritrūksta.. Atrodo, norisi tiek daug kuo pasidalinti, jog nė nežinau nuo ko pradėti!
Prancūzijoje esu jau virš 2 savaičių.. Per šį, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, trumpą laikotarpį pamačiau tiek daug naujų dalykų, kiek anksčiau nebuvau matęs!
Nors gyvenu visai netoli nuo Lietuvos, kartais atrodo, jog gyvenu toli toli.. Nes prancūziškas gyvenimas vaizdžiai skiriasi nuo mano gimtosios šalelės!
Čia, Prancūzijoje, dabar 22:30, prieš pusvalandį jau turėjau būti lovoje.. Taip, nes šeimoje, kurioje gyvenu, galioja griežtos taisyklės!
Gerai atsimenu tą dieną, kai mane ir Judith, bendraamžę YFU moksleivę iš Australijos, įsodino į TGV traukinį iš Paryžiaus į Lioną, o tuomet persėdome į St. Etienne, ~10 pagal dydį Prancūzijos miestą, kuris yra Klaipėdos dydžio(150 tūkst. gyventojų, tačiau su priemiesčiais jis beveik lygus Kaunui). Atsimenu, kai dar gerai nespėjęs susivokti ir išlipęs iš traukinio iškart pamačiau savo šeimą! Atpažinau juos, nes jau anksčiau buvau matęs jų nuotrauką, kadangi savaitę prieš išvykimą susirašinėjome :) Labai apsidžiaugiau pamatęs žmones, su kuriais praleisiu visas mano ateinančių 6 mėnesių akimirkas! Pagal Prancūzijos tradicijas pabučiavome vieni kitiems dusyk į skruostus ir išvykome namų link.
Gyvenu miestelyje pavadinimu Saint-Just-Saint-Rambert. Tai beveik 1000 metų istoriją turintis miestas, savo dydžiu kiek pralenkiantis Kelmę(nors iš pažiūros jis atrodo daug didesnis). Gyvenu kvartale, pastatytame praeito amžiaus 7-ame dešimtmetyje. Rajonas primena vieną iš tų miegamųjų kvartalų, kur, atrodo, taip ramu, jog nieko blogo negali įvykti. O ir "senamiestis" gana netoli, ~5-8min. kelio pėsčiomis.
Visų pirmiausia norėjau atsiprašyti, jog savo blogo neatnaujinau net(!!!) tris savaites! Kaip vienai pažįstamai sakiau, ypač svarbu pasidalinti savo pirmaisiais įspūdžiais čia, nes jie nebepasikartos, o laikui einant jie užsimirš.. Na, bet galiu nuoširdžiai pasiteisinti, jog ir laiko prisėsti prie kompiuterio tikrai pritrūksta.. Atrodo, norisi tiek daug kuo pasidalinti, jog nė nežinau nuo ko pradėti!
Prancūzijoje esu jau virš 2 savaičių.. Per šį, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, trumpą laikotarpį pamačiau tiek daug naujų dalykų, kiek anksčiau nebuvau matęs!
Nors gyvenu visai netoli nuo Lietuvos, kartais atrodo, jog gyvenu toli toli.. Nes prancūziškas gyvenimas vaizdžiai skiriasi nuo mano gimtosios šalelės!
Čia, Prancūzijoje, dabar 22:30, prieš pusvalandį jau turėjau būti lovoje.. Taip, nes šeimoje, kurioje gyvenu, galioja griežtos taisyklės!
Gerai atsimenu tą dieną, kai mane ir Judith, bendraamžę YFU moksleivę iš Australijos, įsodino į TGV traukinį iš Paryžiaus į Lioną, o tuomet persėdome į St. Etienne, ~10 pagal dydį Prancūzijos miestą, kuris yra Klaipėdos dydžio(150 tūkst. gyventojų, tačiau su priemiesčiais jis beveik lygus Kaunui). Atsimenu, kai dar gerai nespėjęs susivokti ir išlipęs iš traukinio iškart pamačiau savo šeimą! Atpažinau juos, nes jau anksčiau buvau matęs jų nuotrauką, kadangi savaitę prieš išvykimą susirašinėjome :) Labai apsidžiaugiau pamatęs žmones, su kuriais praleisiu visas mano ateinančių 6 mėnesių akimirkas! Pagal Prancūzijos tradicijas pabučiavome vieni kitiems dusyk į skruostus ir išvykome namų link.
Gyvenu miestelyje pavadinimu Saint-Just-Saint-Rambert. Tai beveik 1000 metų istoriją turintis miestas, savo dydžiu kiek pralenkiantis Kelmę(nors iš pažiūros jis atrodo daug didesnis). Gyvenu kvartale, pastatytame praeito amžiaus 7-ame dešimtmetyje. Rajonas primena vieną iš tų miegamųjų kvartalų, kur, atrodo, taip ramu, jog nieko blogo negali įvykti. O ir "senamiestis" gana netoli, ~5-8min. kelio pėsčiomis.
Matote pagrindinę miesto gatvę, kertančią senamiestį. Čia rasite ir Patisserie(„Pyraginė"), ir Boulangerie("Duoninė"), ir Boucherie("Mėsinė"), Confiserie("Saldaininė"), Fromagerie("Pieninė", kur galima nusipirkti ir pieno produktų, ir sūrių, ir jogurtų), Primeur("Vaisiai ir daržovės"), La Presse("Spauda")
Ne tik Nyderlandai, bet ir Prancūzija yra žymi savo sūriais. Čia beveik kiekvienas regionas turi savo sūrio rūšį :) Man, kaip lietuviui, buvo įdomu paragauti ožkos pieno sūrį, kuris turi visai kitokį skonį nei karvės pienos sūris! Žinoma, dar kol kas nespėjau patapti tokiu gurmanų, kuris su pasimėgavimu galėtų gardžiuotis sūriu, atsiduodančiu nekokiu kvapeliu.. :)
Mano pirmąjį sekmadienį kartu su host-šeima nuėjome į prancūzišką turgų, kuriame galėjai VISKO rasti.. Ir įvairiausių vaisių, daržovių, kurių nebuvau regėjęs, ir šviežių bei skanių apelsinų, užaugintų Korsikos saloje, ir sūrių, ir mėsos, ir drabužių - ko tik panorėsi. Ypač likau nustebintas suradęs lietuviškuosius bulvinius blynus, kurie, pasirodo, yra Rhones-Alpes regiono tradicinis patiekalas! Na, ir sutapimas! :)
Kaip džiaugiuosi, jog mėgstu keliauti! Štai, vieną trečiadienį po pamokų(trečiadieniais pamokos vyksta tik iki pietų, kad moksleiviai galėtų praleisti laiką kartu su šeima)nusprendęs, jog turiu marias laiko, nusprendžiau pats vienas pasivaikščioti po senamiestį. Tuo metu beveik nebuvo jokių žmonių, tad mėgavausi ramybe vaikščiodamas po Viduramžių senamiestį.
Žinoma, po to gavau šiek tiek pylos, jog užsibuvau nieko nepranešęs.. :)
Neįtikėtina, tačiau šis grindinys stovi dar nuo Romėnų laikų ir nė sykio nebuvo pakeistas!
O štai čia šv. Pranciškaus bažnyčia. Romaninio stiliaus bažnyčių čia daug visur mačiau. Šį sekmadienį buvau nuėjęs į šv. Mišias, tačiau čia buvo susirinkę vos 40 žmonių. Prancūzai nereligingi, daug bažnyčių ir vienuolynų uždaroma. Net mūsų parapijoje nėra kunigo, todėl pamaldų pravesti atvažiuoja dominikonas vienuolis. Mišių kontingentas - tik vyresnio amžiaus žmonės. Įdomu buvo matyti, jog, nors liturgiją vedė vienuolis, tačiau Komuniją dalino moterys. Niekada nesu girdėjęs, jog Komuniją galėtų dalinti nekunigas, tačiau, kaip paaiškėjo, Prancūzijoje situacija tokia prasta, jog moterys gali atlikti didžiąją dalį kunigo pareigų! :)
Tiek šiandien. Prižadu, jog stengsiuos kuo daugiau papildyti blogą. Yra daug ir neišsemtų temų, tokių kaip Mokykla, Šeima, Maistas, Gyvenimas, mano įspūdžiai Prancūzijoje ir kt., kuriomis nekantrauju su Jumis pasidalinti! :) Tout à l'heure!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą